Vargu ar kada nors būčiau pagalvojusi, kad teks prisipažinti - aš išdaviau. Apgavau daug nekaltų žmonių. žmonių, kurie manimi pasitikėjo ir manimi tikėjo. Aš kritau žemai ir galų gale šiame realiame žaidime bėgdama aš atsimušiau į kalėjimo tvorą. Mane nukratė elektra, ta suknista vienatvė, noras meilės, jos ieškojimas netinkamais keliais, viengulėje rusiškoje ruletėje - pamils arba ne. Bet tada supratau, kad šis žaidimas be pralaimėjimo - mane sugniuždė, bet niekas apie tai nesužinojo. Aš nekiauksėjau ir nelojau. Net necypiau ir nemiauksėjau beieškodama prieglobsčio. Tada pasakiau, kad dirbtinai susikurta šlovė kai kurių akyse man visai nebereikalinga. Niekas neužgoš savigraužos, nes niekas niekada to net negalėjo įtarti, juk atrodžiau tokia laiminga ir tokia savimi pasitikinti kitų akyse. Tik aš pati turėjau tai įveikti. Ir žinau, kad visados teks gyventi su savimi. Nuo savęs nepabėgsi.. Tik jos, tik tos klaidos yra tai, kas esu Aš. Aš - iš didžiosios raidės.
Stebiesi kaip man pochui... Sorry , to išmokau iš gyvenimo. Stebiesi, kokia neabejinga kartais bunu... Taip jau išeina. Stebiesi kokia kartais bunu kvaila... Sorry tai mano vieninteliai šansai kuriais galiu ginti save. Negalvok, kad nemyliu. Tiesiog kartais kai man reikia tavo šilumos, tu mane atstumi, tad nepyk, kad sulauki to paties. .. Negaliu kartais taves pakesti. Butent šiandien. Nori išeiti bet nedristi. . ,,Turtėjau dvi tobuliausias savaites savo gyvenime. :p Dėkui. iki.,, Suprask, kad nesurasi tiesos gyvenime siekdamas vien tobulumo. Gyvenimas nera tobulas. Man irgi buna blogai, buna momentu, kai noriu tavo šilumos, kai noriu tiesiog prisiglausti. Suprask, kad ir man kartais skauda, kad esu tokia pat silpna kaip ir tu. Dingsta noras buti tau švelniai, kai tu man to net neleidi parodyti. Nejau kad ir kur bebutume išskyrus namus, negalėsiu taves apkabinti? Negalėsiu tau pasakyti, jog myliu tave? Nezinau, ka daugiau ...
