Vienas iš mano apmąstymų.
Esu paprasta, bet ne prasta. Mane suprasti yra sunku. Su manimi būti - dar sunkiau. Esu žmogus, kuriam meilė, švelnumas, grožis yra gyvenimo prasmė. Užduotis. Manau kiekvienas norime būti mylimas, tačiau ką dėl to aukojame? Vieni gali sakyti, jog aukoja laisvą laiką, savo uždarbi ( pinigus ), dėmesį... Ne pinigai yra laimė, ne tavo skirtas laikas yra meilė, o tavo noras daryti gero kitam nieko nesitikint atgal. Gėris visuomet sugrįžta su kaupu. Darydamas gero kitam gali ir pats pasijausti laimingas. Aukoti laiką ne tam, kad kažką gautum, o tam, kad kad tau būtų maloni kiekviena praleista minutė be prasmės ar planų... Pasirinkę žmogų ir jam įsipareigoję esame už jį atsakingi. Atsakingi už jausmus kuriuos jam sukeliame, akimirkas kuriomis jį lepiname. Esame atsakingi už savo paties pasirinkimą. Negalime išduoti savęs. Turime gerbti savo pasirinkimą. Net jei ir nutinka taip, kad gyvenime išklystame iš kelio, pasimetame nuo bandos, likime teisingi kito žmogaus atžvilgiu. Nekvailinkime jo, prisipažinimas nėra silpnumas. Tai parodo, jog vis dar gerbi... Saugokime savo santykius, neišeikime neatsisveikinę, neužmikime nepabučiavę ir nepalinkime nepalinkėję sėkmės, niekada nežinai kada gali būti paskutinis kartas kai tą žmogų matai.Meilė tai ne žodžių žaismas ar seksas kas vakarą. Meilė kai viską darai su noru. Meilė - kai gali bėgti susikibus už rankų ir rėkti kiek širdis leidžia nesibaiminant ką apie tave pagalvos kiti, nes jūsų meilėje esate tik judu ir neleiskite nutraukti jūsų meilės kitiems. Mylėkite nes norite būti mylimi ir rytojaus diena bus kitokia!
Ką su žmogum padaro ydos.
Tu man liga, ta nepagydoma,
Tu man, o aš, tau ne.
Aš narkomanas, apsvaigęs nuo tablečių,
Vėl trūksta cigarečių, taxi kviečiu,
Maniau greičiau pabėgčiau,
Bet bėgu nuo savęs,
Tam pačiame kambaryje,
Palikęs svajones..
Tu man liga, ta nepagydoma,
Tu man, o aš, tau ne.
Aš narkomanas, apsvaigęs nuo tablečių,
Vėl trūksta cigarečių, taxi kviečiu,
Maniau greičiau pabėgčiau,
Bet bėgu nuo savęs,
Tam pačiame kambaryje,
Palikęs svajones..
https://www.youtube.com/watch?v=v94BmYJ7-3I
<3
Vakar sakei : tebūnie tai paskutine diena... Pagalvojau tebūnie, paskutine... Pamiršau visa pykti, emocijas uždariau savyje, tai buvo paskutine diena, apkabinau tave... O dabar? kas dabar? Man išeiti? Atsakyk... Noriu išeiti ir pailsėti. Pailsėti nuo skausmo nes visa tavo meile neužgožia to skausmo kuri tu man kartas nuo karto sukeli... Pagalvok nors karta ne apie save... Nebeskaudink manes, nes tau daviau paskutini šansa... Nesileisiu skaudinama ir zeminama, jei nemyli manes tai nelaikyk ir nemeluok sau, kam to reikia? Atmerkim akis, gana svajoti. Aš visuomet stengiausi, buvau tokia kokia nesu, buvau tau švelni, gera, mėginau buti rūpestinga, bet tu nesi su manimi laimingas, kam to reikia? Nors man ir labai gaila, bet aš negaliu taip kankintis suprask, aš pavargau , pavargau viska laikyti savyje, tai ka tau pasakau tera kruopelytes iš viso to ka jauciu. Aš stengiausi, neversk manes gailėtis. Gailetis to , ka leidau sau pajausti bunant su tavimi... Neversk gailetis to, kad pamilau. Nors zinai, dabar pagavojau, atemiau iš kito laime, tad nelemta but laimingai ir man. Atemiau tave iš jos... Atemiau jos laime, išplešiau meile jai iš ranku... Aš viska griaunu...Vertink ir saugok mane jei myli kol dar laikas...