Vakaro pamąstymai : Esu paprasta, bet ne prasta. Mane suprasti yra sunku. Su manimi būti - dar sunkiau. Esu žmogus, kuriam meilė, švelnumas, grožis yra gyvenimo prasmė. Užduotis. Manau kiekvienas norime būti mylimas, tačiau ką dėl to aukojame? Vieni gali sakyti, jog aukoja laisvą laiką, savo uždarbi ( pinigus ), dėmesį... Ne pinigai yra laimė, ne tavo skirtas laikas yra meilė, o. tavo noras daryti gero kitam nieko nesitikint atgal. Gėris visuomet sugrįžta su kaupu. Darydamas gero kitam gali ir pats pasijausti laimingas. Aukoti laiką ne tam, kad kažką gautum, o tam, kad tau būtų maloni kiekviena praleista minutė be prasmės ar planų... Pasirinkę žmogų ir jam įsipareigoję esame už jį atsakingi. Atsakingi už jausmus kuriuos jam sukeliame, akimirkas kuriomis jį lepiname. Esame atsakingi už savo paties pasirinkimą. Negalime išduoti savęs. Turime gerbti savo pasirinkimą. Net jei ir nutinka taip, kad gyvenime išklystame iš kelio, pasimetame nuo bandos, likime teisingi kito žmogaus atžvilgiu....
Pranešimai
Rodomi įrašai nuo sausio 19, 2016
Ateina gyvenime ta akimirka: lūžio taškas, kai supranti, jog viskas kas vyksta, vyksta ne šiaip sau. Ne veltui mums skauda, ne veltui mus palieka ir ne veltui tamsiais vakarais užmiegame vieni. Dievas kiekvienam siunčia po pamoka. Pamoką išmokti gyventi savarankiškai . Jis moko mus nepriklausyti nuo kitų. Ir nesvarbu, jog šiandiena tu paklausysi širdies, gyvenimas sudelios viska i savas vietas. Kartais nori paklausti ar pameni tą vakarą, tą akimirką kai sakėm vienas kitam, jog mylim labiau... O dabar be lieka paklausti saves ar dar nori prisiminti ta vakarą kai sakiau, kad myliu labiau.
Žmonės galvoja jog depresija tai lyg sušiktas pasirinkimas bet taip nera! Tai ne pasirinkimas ir ne nuosprendis. Visa tai dėl to kad mes per daug save daliname kitiems nes to paties tikimės iš jų bet gaunam tik peilį į nugarą ir tu užsidarius savyje, vienatvė pasirenka tave ir nesvarbu kad tu mėgini pradėti viską iš naujo nuo nulio,ateina riba kai sau mintyse kartoji,, aš pasiduodu, nebegaliu, nebeturiu jėgų " . Nebesuskaičiuočiau ant pirštų kiek esu turėjusi naujų pradžių ir kiek dar man jų prireiks, bet jausmas kuri jaučiu savyje, man kelia nerimą. Nesuvokiu kaip žmonės gali pamiršti akimirkas kurias tau atidavė, blogį kurį tau atleido ir visgi koks žmogau tu esi stiprus jog po viso to dar sugebi pasakyti sau - aš stiprus, viskas bus gerai... Guodi save nes niekas kitas tavęs nepaguos nesvarbu jog vakar atidavei žmogui visą savo širdį, jis nežino jog tu buvai jo nauja pradžia, šiąnakt tu galų gale miegi su kita. Ir dar sako jog vis...