Mergaitė, kuri nuolat svajoja, mąsto, galvoja... Dabar mane jau vilioja... Snaigės. Niekad nemėgau žiemos. Tačiau ji graži. Kiekvienam savaip ji maloni. O man patinka vaikščioti naktim. Stebėti pilnatį , ryškias žvaigždes ir skaičiuoti ant delno ištirpusias snaiges... Viskas pasidaro miela ir gražu kai tuo gali dalintis su kažkuo kitu. O pradžia buvo kitokia, ne tokia kaip įprastai. Dabar tikslai kiti, norai rimtesni. Saugai tai ką vis dar turi. Vertini tai, ką gauni. Nors aš tyli, vis gi esu šiek tiek godi. Man visko per mažai. Norisi, jog geros akimirkos nesibaigtų niekada . Vis gi kaip yra gera kai turi kažką šalia. Supratau tik vieną dalyką. Jei ieškosi meilės , gausi ne tokios kokios norėtum. Kai nusivyliau nustojau ieškoti. Ji atėjo pati. Pačiu netikėčiausiu metu. Atėjo nelaukta. Džiaugiuosi, jog dabar ji nors tyra. Bent iš mano pusės ji yra tikra...
Pranešimai
Ji trosko bendrauti. Jis nemego zmoniu. Ji nekente sniego. Jis ji dievino. Ji buvo svajotoja. Jis netikejo pasakom. Ji mylejo dangu. Jis sake,kad tai banalu. Jai patikdavo sedeti nakti ant stogo,ir ziuret i zvaigzdes. Jis mieliau ziurejo i tv ekrana. Ji mane,kad jis tas kurio jei reikia. Jis laike ja maza mergaite. Jis jei buvo viskas. Ji jam buvo eilinis žaisliukas. Ji buvo jautri. Jis ja izeidinejo. Ji liudejo. Jis ironiskai sypsojosi. Ji verke. Jis tylejo. Ji kentejo. Jis nekreipe i tai dėmesio. Ji pavargo. Ji tapo tokia kokios norejo jis, pamilo salta sniega, nebesedi naktim ir nebežiuri i dangu,nes jis sake jog tai vaikiska. Ji nustojo juoktis,nes jis visad sake kad tai naivu. Bet jis pasigedo tos mazos svajojancios mergaites su spindincia sypsena ir meiliomis akimis. Ji ziurejo i ji bejausmiu zvilgsniu. Jis suprato,kad ji jam pati brangiausia. Jis noretu ja susigrazinti. Bet ji- nebetiki meile...
