Rask žmogų gyvenimui nereikės vienam kartui. Bet ar būdami vieni nepriprantam prie to? Gal pripratę būti vieni nepastebim tų kurie yra šalia ir prarandam galimybę pažinti žmogų. Galbūt tai tavo žmogus. Realiai pagalvok, žmonės ne šiaip sau ateina į tavo gyvenimą. Jie kažką pakeičia. Tave, požiūrį į ką nors, mąstymą, jausmus,svajones . Visi ką nors atneša. Padaro stipresniais arba ko nors moko. Todėl stengiuosi į savo gyvenimą įsileisti kuo mažiau žmonių. Jei įsileidžiu, noriu, jog tas žmogus būtų mano gyvenime. Prieš įsileidžiant rizikuoji. Nežinai koks žmogus gali slėptis už gražios šypsenos. Gal tas žmogus tenori tavęs vienam kartui o kai tu pradedi kalbėt apie tai kas ten viduje, jie bėga ir tu lieki stovėt. Nes negali žmogaus sulaikyti juk nepaimsi už rankos ir nepasakysi jog jis privalo būti su tavimi. Visad rizikuojam. Nežinom ar tas žmogus liks mūsų gyvenime.
Pranešimai
Rodomi įrašai nuo birželio 15, 2016