Rašliavos
“Mano dviejų metų draugystė su tavimi baigėsi klausimu “kodėl?”. Tu taip ir neatsakei kodėl aš tau buvau nepakankamai gera. Tai mane sudaužė į tūkstančius mažų gabaliukų. Aš vis dar jų nesusirinkau.” “Kiek laiko dar bandysiu įtikinti save, kad man nereikia užpildyti tos skylės, kurią tu palikai manyje?” “Su tavim aš jaučiuosi tokia laiminga. Man nieko nereikėtų gyvenime, tik klausytis tavo juoko. Viską atiduočiau, kad galėčiau laikyti tave už rankos ir vadinti savo. Bet to niekada nebus. Ir tai mane žudo.”