truputis
Kartais stebiu kokį užpisantį žmogų ir svarstau, už ką aš jo taip nemyliu. Ir pasirodo, kad ne paties žmogaus aš nevirškinu, o tų sąvybių, kuriomis jis taškosi. Juk jeigu aš jį pamatyčiau ramiai miegantį su išbėgusia seilyte ant pagalvės, vargu ar piktai suraukčiau antakius. Gal net apkamšyčiau ir galvytę paglostyčiau. Todėl dabar pamačius kokį pridurką, aš mintyse jį siunčiu ne na#ui, o miegot.