O aš vis dar sergu, sergu ta nepagydoma liga kuri kankina diena iš dienos, kurios dėka neturiu blaivo mąstymo, kurios dėka kiekviena mano mintis yra savaip išprotėjusi, savaip verčia pažvelgti į tai nuo ko tu suki savo akis ir tu supranti ,jog akių jau nebepaslėpsi nes viskas yra ir turi būti taip kaip nusprendei Tu ir ta liga vadinasi tavo vardu...
Graužatis
Vis dar gyvenu Tavimi. Noriu nekęsti, nenorėti, nejausti. Nieko tik Tau. Pamiršti vien tam, kad Tu mane prisimintum. Nepamirštum nepaleisti. Aprėpti mane savimi. Išlaisvink mane prašau nuo šios priklausomybės. Išlaisvink mane nuo savęs. Išlaisvink prašau, išmokyk mane Tave paleisti ir aš pajusiu ramybę širdyje. Atsipalaiduosiu nors akimirkai. Papasakok kaip man gyventi, kai nežinau kas su manimi darosi. Meile, man reikia Tavo pagalbos, gelbėk mane. Prašau išgelbėk kol aš dar gyva šiai dienai. Nes ryt gali būti per vėlu. Bijau rytojaus nes jaučiu kad diena kai manęs nebeliks jau čia pat...