O aš vis dar sergu, sergu ta nepagydoma liga kuri kankina diena iš dienos, kurios dėka neturiu blaivo mąstymo, kurios dėka kiekviena mano mintis yra savaip išprotėjusi, savaip verčia pažvelgti į tai nuo ko tu suki savo akis ir tu supranti ,jog akių jau nebepaslėpsi nes viskas yra ir turi būti taip kaip nusprendei Tu ir ta liga vadinasi tavo vardu...
Stebiesi kaip man pochui... Sorry , to išmokau iš gyvenimo. Stebiesi, kokia neabejinga kartais bunu... Taip jau išeina. Stebiesi kokia kartais bunu kvaila... Sorry tai mano vieninteliai šansai kuriais galiu ginti save. Negalvok, kad nemyliu. Tiesiog kartais kai man reikia tavo šilumos, tu mane atstumi, tad nepyk, kad sulauki to paties. .. Negaliu kartais taves pakesti. Butent šiandien. Nori išeiti bet nedristi. . ,,Turtėjau dvi tobuliausias savaites savo gyvenime. :p Dėkui. iki.,, Suprask, kad nesurasi tiesos gyvenime siekdamas vien tobulumo. Gyvenimas nera tobulas. Man irgi buna blogai, buna momentu, kai noriu tavo šilumos, kai noriu tiesiog prisiglausti. Suprask, kad ir man kartais skauda, kad esu tokia pat silpna kaip ir tu. Dingsta noras buti tau švelniai, kai tu man to net neleidi parodyti. Nejau kad ir kur bebutume išskyrus namus, negalėsiu taves apkabinti? Negalėsiu tau pasakyti, jog myliu tave? Nezinau, ka daugiau ...
