1 Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.[i1]
3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.
4 [i2]Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
5 Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
6 nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
7 Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
8 Meilė niekada nesibaigia.
9 Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.
10 Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula.
11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška.
12 Dabar
mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į
akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.
13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.
|
Graužatis
Vis dar gyvenu Tavimi. Noriu nekęsti, nenorėti, nejausti. Nieko tik Tau. Pamiršti vien tam, kad Tu mane prisimintum. Nepamirštum nepaleisti. Aprėpti mane savimi. Išlaisvink mane prašau nuo šios priklausomybės. Išlaisvink mane nuo savęs. Išlaisvink prašau, išmokyk mane Tave paleisti ir aš pajusiu ramybę širdyje. Atsipalaiduosiu nors akimirkai. Papasakok kaip man gyventi, kai nežinau kas su manimi darosi. Meile, man reikia Tavo pagalbos, gelbėk mane. Prašau išgelbėk kol aš dar gyva šiai dienai. Nes ryt gali būti per vėlu. Bijau rytojaus nes jaučiu kad diena kai manęs nebeliks jau čia pat...
