Raktas į mano charakterį ne popieriaus skiautės
Aš tas, kuris pastebi žmonių nebūvimą
Kažkada revoliucija siautės
Visi mes dideli, bet ir dideli dvės
Ir nebus ko kabinti ant lentų garbės...
<3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3 <3

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Vaizdas
Stebiesi kaip man pochui... Sorry , to išmokau iš gyvenimo. Stebiesi, kokia neabejinga kartais bunu... Taip jau išeina. Stebiesi kokia kartais bunu kvaila... Sorry tai mano vieninteliai šansai kuriais galiu ginti save.   Negalvok, kad nemyliu. Tiesiog kartais kai man reikia tavo šilumos, tu mane atstumi, tad nepyk, kad sulauki to paties. ..  Negaliu kartais taves pakesti. Butent šiandien. Nori išeiti bet nedristi.  .   ,,Turtėjau dvi tobuliausias savaites savo gyvenime. :p Dėkui. iki.,,  Suprask, kad nesurasi tiesos gyvenime siekdamas vien tobulumo. Gyvenimas nera tobulas. Man irgi buna blogai, buna momentu, kai noriu tavo šilumos, kai noriu tiesiog prisiglausti. Suprask, kad ir man kartais skauda, kad esu tokia pat silpna kaip ir tu. Dingsta noras buti tau švelniai, kai tu man to net neleidi parodyti. Nejau kad ir kur bebutume išskyrus namus, negalėsiu taves apkabinti? Negalėsiu tau pasakyti, jog myliu tave? Nezinau, ka daugiau ...
Skaityti daugiau

Tau...

Vaizdas
Kartais atrodo, jog gyvenu tarp dviejų skirtingų pasaulių. Nežinau ar pati save taip išvedu iš to kelio kuris kartais atrodo tobulas, ar tai kažkas kito... Atleisk, kad menęs nesupranti... Atleisk, kad kartais aš būnu tokia bjauri... Atleisk, kad neapkabinu, kai būna šalta... Atleisk, kad negaliu. Nesugebu būti tobula Tau. Atleisk, kad noriu švelumo... Atleisk, jei kartais netiki žodžiais mano... Visi tie pykčiai tik kandūs mudviejų principų padariniai kurių mes kartu atsisakyti taip ir neišmokome... Gal pabandyti atskirai? Perprasti sunkiau, nei manei... Visi principai, mėginimai įrodyti, kad aš teisesnė ar kad visgi teisus tu... Po galais jie nieko verti. Kam mums to reikia? Man to nereikia... <3 Aš nesuprasiu, pamėgink suprasti Tu. Man neužteks, neužteks visų tų malonių akimirkų. Dabar man jų trūksta. Trūksta tavęs... O kaip buvo gera kai kartu galėjome vaikščioti rudeniniais lapais padengtu keliu šildantis savo rankas tavo delne? Nereikėjo pyktis,...
Skaityti daugiau